- monopolininkas
- monopòlininkas, monopòlininkė dkt.
.
.
monopolininkas — monopòlininkas, ė smob. (1) 1. DŽ kas turi monopolį, t. y. išimtinę teisę kuo nors prekiauti, ką nors gaminti ir kt.: Monopolininkų nustatomos didelės pramonės prekių kainos valstiečiams darėsi vis mažiau įkandamos sp. 2. DŽ stambus kapitalistas … Dictionary of the Lithuanian Language
monopolininkė — monopòlininkas, monopòlininkė dkt … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
monopolistas — monopolìstas, ė smob. (2) DŽ 1. žr. monopolininkas 1. 2. žr. monopolininkas 2 … Dictionary of the Lithuanian Language